2025.04.05 11:53
Jau ilgiau nei metus Lietuvoje privaloma apdrausti galingesnius elektrinius paspirtukus. Draudikai tikina apdraudę daugiau nei kelis tūkstančius šių transporto priemonių. Daug tai ar mažai – sunku pasakyti, kadangi apskritai nėra aišku, kiek mūsų šalyje yra tokių paspirtukų, mat jie nėra registruojami. Priimtas įstatymas dalį paspirtukininkų jau apsaugojo ir nuo didelių neplanuotų išlaidų: nelaimės atveju draudikų išmokėtos žalos siekė ir 1 500 eurų.
Pavasarį stebimas sujudimas, bet antplūdžio nėra
Praėjusiais metais draudimo bendrovėje ERGO klientai apdraudė beveik 1 000 elektrinių paspirtukų. Šiais metais, pasak įmonės, sudaromų sutarčių kiekis panašus kaip ir pernai. Draudimo bendrovė BTA nurodė, kad 2024 metais privalomuoju draudimu apdraudė apie 700 elektrinių paspirtukų, o šiemet – jau apie 140.
„Prasidėjus kovo mėnesiui, susidomėjimas šiuo draudimu išaugo ir toliau auga“, – LRT.lt komentavo Giedrius Kulbis, draudimo bendrovės BTA transporto produktų vadovas.
„Compensa Vienna Insurance Group“ teigė pernai sudariusi apie 900 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių elektriniams paspirtukams, o šiais metais per pirmuosius tris mėnesius – apie 130.
„Vis dėlto apskritai kol kas matome, kad paspirtukų savininkų susidomėjimas privalomuoju draudimu nėra didelis. Viena vertus, nėra tiksliai žinoma, kiek rinkoje yra tokių transporto priemonių, nes jų nereikia registruoti. Kita vertus, kadangi reikalavimas yra palyginti naujas, galbūt ne visi paspirtukų savininkai yra apie jį girdėję, nežino, kad jų transporto priemonę taip pat reikia drausti.
Taigi, manome, kad ir dėl policijos kontrolės priemonių, ir dėl visuomenės informavimo ilgainiui turinčiųjų šį draudimą daugės“, – portalui kalbėjo minėtos draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Mindaugas Balinskas.
emiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais su fiziniais asmenimis buvo sudaryta daugiau nei 550 sutarčių dėl elektrinių paspirtukų civilinės atsakomybės draudimo.
„Vertinant šių metų pirmojo ketvirčio duomenis, per tris pirmus mėnesius buvo sudaryta 115 tokių sutarčių. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu – 119 sutarčių. Taigi elektrinių paspirtukų savininkų aktyvumas draudžiant šias transporto priemones išlieka panašus“, – komentavo bendrovės komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Kainų dauguma nekomentuoja
LRT.lt kalbintos draudimo bendrovės kone sutartinai nekomentavo elektrinių paspirtukų draudimo kainų. Vieni tai argumentavo šalyje galiojančiu Konkurencijos įstatymu ir gresiančiomis baudomis, kiti – bendra įmonės pozicija to nedaryti. Tiesa, tik BTA paatviravo ir įvardijo, kokie vidutiniai kainų rėžiai taikomi klientams.
„Elektrinio paspirtuko draudimo kaina mėnesiui svyruoja nuo dviejų iki šešių eurų“, – teigė G. Kulbis.
Tiesa, portalas dar praėjusiais metais rašė apie draudikų pateikiamus pasiūlymus klientams 2024-ųjų pavasario pradžioje. Pačios draudimo bendrovės nurodė, kad apskaičiuojant įmokos dydį atsižvelgiama į draudėjo amžių, gyvenamąją vietą, kitus rizikos faktorius. Taip pat draudikai vertina ir konkrečią transporto priemonę, kurią norima apdrausti. Tai atspindi ir kainos.
Galingesnių elektrinių paspirtukų, riedžių ar panašių transporto priemonių savininkų socialiniuose tinkluose buvo pasiteirauta, kurie iš jų jau domėjosi draudimu bei kokių pasiūlymų iš draudimo bendrovių sulaukė.
Draudimo įmokų dydžiai, pasiūlyti skirtingiems klientams, varijavo maždaug nuo 30 iki 70 eurų per metus. Kai kurie asmenys nurodė, kad, pavyzdžiui, už šešių ar septynių mėnesių trukmės draudimą bendrovė nurodė apie 15–20 eurų siekiančią įmoką.
Beje, kai kuriais atvejais net ir už tą patį elektrinį paspirtuką draudikai pasiūlė labai skirtingas draudimo įmokas. Pavyzdžiui, už elektrinį paspirtuką „KuKirin C1 Pro“ bendrovė BTA vienam klientui pateikė 30 eurų siekiančią metinę įmoką, ERGO – 35 eurus, „Gjensidige“ – 33 eurus. Savo ruožtu „Lietuvos draudimas“ – 73 eurus.
Fiksuota tūkstantinių žalų
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo S. Abraškevičiaus, kalbant apie elektrinių paspirtukų žalas, jų bendrovė registravo vos keletą, tad, anot jo, nepakanka duomenų, kad būtų galima daryti išvadas. Tuo metu kitos draudimo bendrovės pateikė kiek daugiau duomenų.
ERGO atstovo R. Pociaus teigimu, per laikotarpį, kai elektrinių paspirtukų draudimas tapo privalomas, registruota keletas įvykių, o dažniausiai išmokos siekė iki 1 000 eurų. „Pasitaikė įvykių, kai buvo sugadintas turtas, pavyzdžiui, stovintys automobiliai, bei sužaloti asmenys, kai neatsargiai važiuojant elektriniu paspirtuku jo vairuotojas nespėjo sustabdyti ir užvažiavo ant pėsčiojo“, – portalui komentavo jis.
BTA atstovas G. Kulbis taip pat teigė, kad jau buvo fiksuota pavienių incidentų, susijusių su apsidraudusiais klientais: „Įvykiai susiję su tuo, kad paspirtukų vairuotojai susiduria su pėsčiaisiais ar atsitrenkia į automobilius, o vidutinė jų žala siekia apie 1 200 eurų.“
Anot „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo M. Balinsko, jų bendrovės fiksuotos žalos buvo dar didesnės.
„Vidutinė žalos suma siekė apie 1 300–1 500 eurų, paspirtukų vairuotojai dažniausiai apgadina kitas transporto priemones. Neturint draudimo, šią sumą kaltininkui reikėtų padengti iš savo kišenės, taigi draudimas leido užtikrinti, kad nukentėjusiajam žala būtų atlyginta, o kaltininkas nepatirtų didelių finansinių nuostolių“, – sakė pašnekovas.
Pakeista tvarka
LRT.lt primena, kad Seimas 2023-iųjų pabaigoje pritarė Finansų ministerijos įregistruotiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta į privalomų drausti objektų sąrašą įtraukti daugiau judėjimui skirtų neregistruotinų transporto priemonių.
Priimtais pakeitimais numatyta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.
Tai reiškia, kad turi būti draudžiami elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai, riedžiai, žoliapjovės, traktoriukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios nurodytus greičio ir svorio kriterijus. Neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą.